Lizdinė alopecija (lizdinis plikimas, alopecia areata)

Lizdinė alopecija (LA) yra dažnai pasitaikanti plaukų folikulų autoimuninė liga. Šiai plikimo rūšiai būdingas greitai besivystantis, ir dažniausiai visiškas plaukų netekimas viename ar keliuose odos plotuose. Dažniausiai pasireiškia skalpo odoje (iki 90 proc.), nors neretai ir antakių, blakstienų, veido, bei kitose plaukuotose srityse. Tai nerandėjanti alopecijos rūšis, kurios metu daliai ligonių plaukai atauga savaime metų bėgyje. Tiksli lizdinės alopecijos priežastis nėra žinoma, manoma, kad autoimuninis procesas yra sukeliamas T-limfocitų, kurių atsakas nukreiptas prieš plauko folikulų ląsteles. Dažnai LA lydi kitos autoimuninės ligos, tokios kaip vitiligo, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, atopinis sindromas (bronchinė astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas).

Klinika: Stebimas greitas plaukų netekimas kelių savaičių bėgyje viename ar keliuose židiniuose griežtomis ribomis. Aktyvūs židiniai paprastai yra apvalūs ar ovalūs, 1-5 cm skersmens, su besiplečiančiomis ribomis, kurių krašte dematoskopiškai stebimi vadinamieji “šauktuko” tipo plaukai, o pati oda atrodo nepažeista, joje matosi plauko folikulo žiotys, geltonieji taškai (tai keratino masės folikulų žiotyse). Apie 10 proc. pacientų stebimi nagų pokyčiai: duobutės, išilginis ar skersinis drūžėtumas.

Diagnostika: trūkstant tipinių klinikinių lizdinės alopecijos požymių, galima atlikti odos biopsinį tyrimą, kuris padėtų šią odos būklę atskirti nuo anageninio plaukų slinkimo, androgeninės alopecijos, sifilitinės alopecijos, sisteminės raudonosios vilkligės, telogeninio plaukų slinkimo, odos grybelinio susirgimo, trichotilomanijos.

Gydymas: tikslas yra prislopinti šios autoimuninės ligos aktyvumą. Gydymui dažnai skiriama kombinuota terapija įvairiomis schemomis, naudojant vietinius kortikosteroidus, vietinę imunoterapiją dirginančiais preparatais, minoksidilį, prostaglandinų analogus, vietinį takrolimą bei mezoterapiją.

Pastaba: Svarbu žinoti, kad šios ligos gydymo efektyvumas labai priklauso nuo alopecinių židinių išplitimo, jų trukmės iki gydymo pradžios bei amžiaus, kada ši liga prasideda (vaikams prasidėjusi LA sunkiau pasiduoda gydymui).

http://www.biblioteka.odosinstitutas.lt/node/239

KLINIKINIAI ATVEJAI

1)

33 metų moteris kreipėsi dėl maždaug prieš metus laiko atsiradusio išplikimo židinio plaukuotojoje galvos dalyje virš dešiniosios ausies virš dešiniosios ausies.

Klinika: Stebimas ovalus išplikimo židinys 5x4 cm dydžio griežtomis griežtomis ribomis ir klinikškai sveikai atrodančia oda plaukuotojoje galvos dalyje virš dešiniosios ausies (1 pav.).

1pav.

Dermatoskopinis tyrimas: išplikimo židinio kraštuose stebimi “šauktuko” tipo plaukai, židinio odoje daug geltonųjų  taškų (2pav.).2

                                                                              2 pav.

Taikytas kombinuotas gydymas: mezoterapija, vietiniai kortikosteroidai ir minoksidilio tirpalas. Po 2 mėnesių matomas intensyvus plaukų augimas visoje lizdinės alopecijos židinio srityje kliniįkai ir dermatoskopiškai (3 ir 4 pav.)

                                                                            3 pav.

                                                                              4 pav.



Gyd. J.Garbaravičienė

Randinis plikimas Planopiliarinė kerpligė

Planopiliarinė kerpligė (Lichen planopilaris)

Tai randinis plikimas, kurio metu  vystosi plauko folikulo atrofija su kliniškai pasireiškiančia alopecija. Dažniau serga vidutinio amžiaus moterys. Pacientai gali skųstis galvos odos niežėjimu, deginimo jausmu. Pradžioje dažniausiai atsiranda smulkūs difuziniai plikimo židinėliai, kurie progresuojant susilieja ir suformuoja stambius židinius, gali nuplikti ir antakiai. Ligos aktyvios fazės metu odoje stebimas lividinis paraudimas ir pleiskanojimas.

KLINIKINIAI ATVEJAI

 1.      

55 metų moteris atvyko dėl intensyvaus galvos plaukų slinkimo. Apie metus laiko vartotas minoksidilio tirpalas plaukų būklės negerino.

Objektyviai: galvos plaukuotoje dalyje smulkus pleiskanojimas, plikimo židiniai galvos kaktinėje srityje.

Dermatoskopija: lividiškas paraudimas, ženkli plauko folikulo žiočių hiperkeratozė, gelsvi taškai.

Gydymui skirtos keratolitiniai ir uždegimą slopinantys vaistai.

Pustulinė delnų ir padų psoriazė

PUSTULINĖ DELNŲ IR PADŲ PSORIAZĖ

(Psoriasis pustulosa palmoplantaris)

Šios ligos metu delnų ir padų odoje stebimas paraudimas, 1-4 mm dydžios pustulės, padidėjęs odos ragėjimas. Dažnai nėra kitų psoriazei būdingų pokyčių odoje. Ši odos liga įprastai pasireiškia 30-50 metų amžiaus žmonėms, neretai po infekcijos. Dažniau serga rūkantys asmenys. Šią būklę reikėtų skirti nuo delnų ir padų dishidrozės, grybelinės infekcijos.

KLINIKINIAI ATVEJAI

(1)

62 metų moteris kreipėsi konsultacijai dėl apie metus laiko varginančių bėrimų delnų ir padų srityje. Odos priežiūros kremai būklės negerino. Moteris daug metų rūko.

Objektyviai: delnų centrinėje bei padų skliautų srityse stebimos paraudę hiperkeratotinės plokštelės griežtomis ribomis ir daugybinės pustulės.

Gydymui skirtos vonelės su medžiagomis turinčiomis odą sutraukiantį bei antiseptinį poveikį, vaistai, slopinantys odos uždegimą ir intensyvios rankų priežiūros priemonės.

Keloidiniai randai ausų srityje

Keloidininiai randai ausų srityje 

15 metų mergaitė atvyko konsultacijai dėl stambių odos mazgų ausyse. Prieš metus mergaitei buvo atlikta otoplastika- atlėpusių ausų korekcijos operacija, po kurios pjūvių vietose pradėjo formuotis ir didėti odos mazgai.

Objektyviai: Ausų vidiniuose paviršiuose standūs  3x1x1 cm dydžio odos mazgai lygiu paviršiumi ir paviršiniais išsiplėtusiais kapiliarais (1 pav.).

Diagnozė: Keloidiniai randai.

 

Gydymas:  Odos mazgų injekcijos gliukokortikoidais (2 pav.).

 

 

 

 

 

1 pav. Keloidiniai randai ausų vidiniuose paviršiuose. Standūs lygiu paviršiumi pamažu didėjantys  odos mazgai pradėjo formuotis pooperaciniu laikotarpiu po otoplastikos.

 

 

 

2 pav. Keloidiniai randai smarkiai regresavo  po 5 gydymo kursų injekciniais gliukokortikoidais.

Komentaras: geras gydymo rezultatas pasiektas taikant veiksmingas vaisto dozes.

 

© Verkių klinika

 

Spitz Naevus

Spitz Naevus

4 metų berniuką tėvai atvežė konsultacijai dėl kairiojo skruosto srityje greitai progresuojančių odos pakitimų.Vaikui prieš pusę metų atsiradusi rausva dėmelė sparčiai didėjo, formavosi odos mazgelis (1 pav.), gydymas įvairiais kremais odos būklės negerino. Buvo atliktas dermatoskopinis tyrimas (2 pav.) ir Punch biopsija.

1 pav. Kairiojo skruosto srityje stebimas ovalus rausvas 5x7mm dydžio odos mazgas, palpuojant standokos konsistencijos.

2 pav. Dermatoskopinis tyrimas: centropapiliarinės globulės, homogeninės rausvai rusvos struktūros su šviesiomis linijomis aplinkui,- negatyvinis pigmentinis retikulinis tinklas, ektaziniai kapiliarai.

Diagnozė: Spitz Naevus (Spitz tumoras, juvenilinė gerybinė melanoma).

Gydymas: Operacinis (ekscizija).

Komentaras: Suformuotoji klinikinė diagnozė buvo patvirtinta histologinio tyrimo metodu. Spitz apgamui yra būdingas greitas augimas, spalvų įvairovė (nuo juodos iki raudonos), jaunas amžius. Odos biopsijos tyrimas atliekamas norint atskirti darinį nuo kraujagyslinių, gerybinių bei piktybinių odos navikų.

© Gyd. Jūratė Garbaravičienė, Verkių klinika, 2014