Androgeninis plikimas (Androgeninė alopecija)

KLINIKINIAI ATVEJAI

1)

39-ių metų vyras atvyko konsultacijai dėl progresuojančio plikimo smilkinių, kaktos bei pakaušio srityse (1 pav.). Objektyviai stebimas Norwood-Hamiltono III tipo plikimas. Dermatoskopiškai plikimo zonose stebėta plauko stiebo storio įvairovė, padidintas kiekis vellus tipo plaukų, geltonieji taškai ir perifolikulinė hiperpigmentacija.  

 

 

1 pav. Androgeninio tipo plikimas. Būklė prieš gydymą.

Pradėta mezoterapija plaukuotąjai galvos daliai, teigiamas efektas stebimas praėjus jau  8 sav. (2 pav.).

 

 

2 pav. Praėjus vos 8 sav. nuo gydymo pradžios kliniškai ir dermatoskopiškai stebimas suintensyvėjęs plaukų augimas, jų storėjimas, sumažėjęs slinkimas.

KOMENTARAS

Androgeninė alopecija yra labiausiai paplitęs plikimo tipas, kuriam būdinga sutrumpėjusi anageno (aktyvaus plaukų augimo) fazė, kliniškai pasireiškianti pamažu progresuojančiu specifinio tipo galvos plaukų netekimu.

Klinika: Androgeninio plikimo metu padidėja plaukų  slinkimas, galvos stori pigmentuoti plaukai palaipsniui pakinta į plonus, trumpesnius, vellus tipo (vilninius) plaukus be pigmento, ir galop vystosi visiškas nuplikimas, prasidedantis smilkinių srityje ir viršugalvyje.

Androgeninės alopecijos, pasitaikančios ne tik vyrams, bet ir moterims, atsiradimo teorija aiškina, kad fermentas 5-alfa reduktazė, esantis dermos papilų ląstelėse, konvertuoja testosteroną į dehidrotestosteroną (DHT), kuris prisijungia prie androgenų receptorių odoje ir suaktyvina pokyčius plaukų folikuluose: (I) sutrumpėja plauko ciklo anageno arba augimo fazė, (II) plauko vystymosi ciklas pereina į latentinę fazę, po kurios susiformavę telogeninės fazės plaukai iškrenta, (III) plaukų folikulai miniatiūrizuojasi, mažėja anageno fazės plaukų kalibras. Taigi, genetinis polinkis, 5-alfa reduktazė ir/ar androgenų receptorių ekspresija įvairaus tipo plaukų folikuluose lemia plaukų augimą bei jų netekimą.

Diagnostika: Androgeninė alopecija dažnai nustatoma pagal klinikinį, dermatoskopinį vaizdą. Vertinama skalpo oda, plaukų tankis, veido ir kūno  odos plaukuotumas. Moterims vertinami hiperandrogenizmo požymiai: plaukuotumas, spuogų liga. Plikimas gali būti ir dėl kitų priežasčių, kurios įtariamos jei stebimi lizdiniai židiniai, plaukuotoji galvos dalis paraudusi, pleiskanoja, jei išslenka labai daug plaukų, ar jie lūžinėja. Patikslinti alopecijos tipą padeda kraujo tyrimas, plaukuotosios galvos odos biopsija, trichograma ir trichoskopija.

Gydymas: Vietiniam androgeninės alopecijos gydymui tradiciškai skiriamas minoksidilio tirpalas, tačiau ne kiekvienas iš jį vartojančiųjų pastebi teigiamą efektą. Sistemiškai gydymui skiriamo finasterido dažnai atsisakoma dėl galimo šalutinio poveikio, kaip pvz. libido ir potencijos sutrikimas, depresiniai pokyčiai. Mezoterapija androgeninio plikimo gydyme yra efektyvus ir patikimas metodas, kurio metu naudojami trombocitais prisotinta plazma bei injekciniai tirpalai prisotinti vitaminais, amino rūgštimis, mineralais, retaisiais elementais, koenzimais, fermentais, gliukozaminogliukanais, antioksidantais. Kombinuotos mišiniuose mezoterapinės medžiagos veikia sinergistiškai ir sustiprina gydomąjį poveikį. Mezoterapiniai preparatai į odą leidžiami rankiniu būdu ar specializuotais mechaniniais, elektriniais ar pneumatiniais automatiniais injektoriais, tuo būdu užtikrinant tolygų injekuojamos medžiagos dozavimą ir standartinį injekcijos gylį.

Pastaba: Savalaikė diagnostika ir modernus gydymas padeda užkirsti kelią negrįžtamai plaukuotosios galvos odos folikulų regresijai ir pasiekti gerų gydymo rezultatų.

Dr. Jūratė Garbaravičienė

© Verkių klinika 

Lizdinė alopecija (lizdinis plikimas, alopecia areata)

Lizdinė alopecija (LA) yra dažnai pasitaikanti plaukų folikulų autoimuninė liga. Šiai plikimo rūšiai būdingas greitai besivystantis, ir dažniausiai visiškas plaukų netekimas viename ar keliuose odos plotuose. Dažniausiai pasireiškia skalpo odoje (iki 90 proc.), nors neretai ir antakių, blakstienų, veido, bei kitose plaukuotose srityse. Tai nerandėjanti alopecijos rūšis, kurios metu daliai ligonių plaukai atauga savaime metų bėgyje. Tiksli lizdinės alopecijos priežastis nėra žinoma, manoma, kad autoimuninis procesas yra sukeliamas T-limfocitų, kurių atsakas nukreiptas prieš plauko folikulų ląsteles. Dažnai LA lydi kitos autoimuninės ligos, tokios kaip vitiligo, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, atopinis sindromas (bronchinė astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas).

Klinika: Stebimas greitas plaukų netekimas kelių savaičių bėgyje viename ar keliuose židiniuose griežtomis ribomis. Aktyvūs židiniai paprastai yra apvalūs ar ovalūs, 1-5 cm skersmens, su besiplečiančiomis ribomis, kurių krašte dematoskopiškai stebimi vadinamieji “šauktuko” tipo plaukai, o pati oda atrodo nepažeista, joje matosi plauko folikulo žiotys, geltonieji taškai (tai keratino masės folikulų žiotyse). Apie 10 proc. pacientų stebimi nagų pokyčiai: duobutės, išilginis ar skersinis drūžėtumas.

Diagnostika: trūkstant tipinių klinikinių lizdinės alopecijos požymių, galima atlikti odos biopsinį tyrimą, kuris padėtų šią odos būklę atskirti nuo anageninio plaukų slinkimo, androgeninės alopecijos, sifilitinės alopecijos, sisteminės raudonosios vilkligės, telogeninio plaukų slinkimo, odos grybelinio susirgimo, trichotilomanijos.

Gydymas: tikslas yra prislopinti šios autoimuninės ligos aktyvumą. Gydymui dažnai skiriama kombinuota terapija įvairiomis schemomis, naudojant vietinius kortikosteroidus, vietinę imunoterapiją dirginančiais preparatais, minoksidilį, prostaglandinų analogus, vietinį takrolimą bei mezoterapiją.

Pastaba: Svarbu žinoti, kad šios ligos gydymo efektyvumas labai priklauso nuo alopecinių židinių išplitimo, jų trukmės iki gydymo pradžios bei amžiaus, kada ši liga prasideda (vaikams prasidėjusi LA sunkiau pasiduoda gydymui).

http://www.biblioteka.odosinstitutas.lt/node/239

KLINIKINIAI ATVEJAI

1)

33 metų moteris kreipėsi dėl maždaug prieš metus laiko atsiradusio išplikimo židinio plaukuotojoje galvos dalyje virš dešiniosios ausies virš dešiniosios ausies.

Klinika: Stebimas ovalus išplikimo židinys 5x4 cm dydžio griežtomis griežtomis ribomis ir klinikškai sveikai atrodančia oda plaukuotojoje galvos dalyje virš dešiniosios ausies (1 pav.).

1pav.

Dermatoskopinis tyrimas: išplikimo židinio kraštuose stebimi “šauktuko” tipo plaukai, židinio odoje daug geltonųjų  taškų (2pav.).2

                                                                              2 pav.

Taikytas kombinuotas gydymas: mezoterapija, vietiniai kortikosteroidai ir minoksidilio tirpalas. Po 2 mėnesių matomas intensyvus plaukų augimas visoje lizdinės alopecijos židinio srityje kliniįkai ir dermatoskopiškai (3 ir 4 pav.)

                                                                            3 pav.

                                                                              4 pav.



Gyd. J.Garbaravičienė

Randinis plikimas Planopiliarinė kerpligė

Planopiliarinė kerpligė (Lichen planopilaris)

Tai randinis plikimas, kurio metu  vystosi plauko folikulo atrofija su kliniškai pasireiškiančia alopecija. Dažniau serga vidutinio amžiaus moterys. Pacientai gali skųstis galvos odos niežėjimu, deginimo jausmu. Pradžioje dažniausiai atsiranda smulkūs difuziniai plikimo židinėliai, kurie progresuojant susilieja ir suformuoja stambius židinius, gali nuplikti ir antakiai. Ligos aktyvios fazės metu odoje stebimas lividinis paraudimas ir pleiskanojimas.

KLINIKINIAI ATVEJAI

 1.      

55 metų moteris atvyko dėl intensyvaus galvos plaukų slinkimo. Apie metus laiko vartotas minoksidilio tirpalas plaukų būklės negerino.

Objektyviai: galvos plaukuotoje dalyje smulkus pleiskanojimas, plikimo židiniai galvos kaktinėje srityje.

Dermatoskopija: lividiškas paraudimas, ženkli plauko folikulo žiočių hiperkeratozė, gelsvi taškai.

Gydymui skirtos keratolitiniai ir uždegimą slopinantys vaistai.

Pustulinė delnų ir padų psoriazė

PUSTULINĖ DELNŲ IR PADŲ PSORIAZĖ

(Psoriasis pustulosa palmoplantaris)

Šios ligos metu delnų ir padų odoje stebimas paraudimas, 1-4 mm dydžios pustulės, padidėjęs odos ragėjimas. Dažnai nėra kitų psoriazei būdingų pokyčių odoje. Ši odos liga įprastai pasireiškia 30-50 metų amžiaus žmonėms, neretai po infekcijos. Dažniau serga rūkantys asmenys. Šią būklę reikėtų skirti nuo delnų ir padų dishidrozės, grybelinės infekcijos.

KLINIKINIAI ATVEJAI

(1)

62 metų moteris kreipėsi konsultacijai dėl apie metus laiko varginančių bėrimų delnų ir padų srityje. Odos priežiūros kremai būklės negerino. Moteris daug metų rūko.

Objektyviai: delnų centrinėje bei padų skliautų srityse stebimos paraudę hiperkeratotinės plokštelės griežtomis ribomis ir daugybinės pustulės.

Gydymui skirtos vonelės su medžiagomis turinčiomis odą sutraukiantį bei antiseptinį poveikį, vaistai, slopinantys odos uždegimą ir intensyvios rankų priežiūros priemonės.

Keloidiniai randai ausų srityje

Keloidininiai randai ausų srityje 

15 metų mergaitė atvyko konsultacijai dėl stambių odos mazgų ausyse. Prieš metus mergaitei buvo atlikta otoplastika- atlėpusių ausų korekcijos operacija, po kurios pjūvių vietose pradėjo formuotis ir didėti odos mazgai.

Objektyviai: Ausų vidiniuose paviršiuose standūs  3x1x1 cm dydžio odos mazgai lygiu paviršiumi ir paviršiniais išsiplėtusiais kapiliarais (1 pav.).

Diagnozė: Keloidiniai randai.

 

Gydymas:  Odos mazgų injekcijos gliukokortikoidais (2 pav.).

 

 

 

 

 

1 pav. Keloidiniai randai ausų vidiniuose paviršiuose. Standūs lygiu paviršiumi pamažu didėjantys  odos mazgai pradėjo formuotis pooperaciniu laikotarpiu po otoplastikos.

 

 

 

2 pav. Keloidiniai randai smarkiai regresavo  po 5 gydymo kursų injekciniais gliukokortikoidais.

Komentaras: geras gydymo rezultatas pasiektas taikant veiksmingas vaisto dozes.

 

© Verkių klinika

 

Spitz Naevus

Spitz Naevus

4 metų berniuką tėvai atvežė konsultacijai dėl kairiojo skruosto srityje greitai progresuojančių odos pakitimų.Vaikui prieš pusę metų atsiradusi rausva dėmelė sparčiai didėjo, formavosi odos mazgelis (1 pav.), gydymas įvairiais kremais odos būklės negerino. Buvo atliktas dermatoskopinis tyrimas (2 pav.) ir Punch biopsija.

1 pav. Kairiojo skruosto srityje stebimas ovalus rausvas 5x7mm dydžio odos mazgas, palpuojant standokos konsistencijos.

2 pav. Dermatoskopinis tyrimas: centropapiliarinės globulės, homogeninės rausvai rusvos struktūros su šviesiomis linijomis aplinkui,- negatyvinis pigmentinis retikulinis tinklas, ektaziniai kapiliarai.

Diagnozė: Spitz Naevus (Spitz tumoras, juvenilinė gerybinė melanoma).

Gydymas: Operacinis (ekscizija).

Komentaras: Suformuotoji klinikinė diagnozė buvo patvirtinta histologinio tyrimo metodu. Spitz apgamui yra būdingas greitas augimas, spalvų įvairovė (nuo juodos iki raudonos), jaunas amžius. Odos biopsijos tyrimas atliekamas norint atskirti darinį nuo kraujagyslinių, gerybinių bei piktybinių odos navikų.

© Gyd. Jūratė Garbaravičienė, Verkių klinika, 2014